Automobilių katalizatoriai – viena iš tų dalių, apie kurią nuolat sklando gandai, pustiesos ir tvirtos nuomonės. Senų automobilių savininkai ir mechanikai dažnai turi savo „ekspertinę” nuomonę, o socialinėse medijose gausu patarimų, kurie ne visada pagrįsti mokslu. Turint omenyje, kad katalizatorių kainos pastaruoju metu tapo ypač aktualios tiek senų automobilių savininkams, tiek metalų supirkėjams, šį kartą nusprendžiau išnagrinėti labiausiai paplitusius mitus ir faktus apie šiuos svarbius aplinkosaugos įrenginius. Leiskimės į kelionę, kurioje atskirsime grūdus nuo pelų!
Mitas Nr. 1: „Seni katalizatoriai yra neveiksnūs ir gali būti išpjauti”
Kodėl tuo tikima: Teko ne kartą išgirsti iš senų automobilių entuziastų, kad katalizatoriaus „išpjovimas” esą pagerina variklio galią, sumažina degalų sąnaudas, o aplinkosauginė žala esą minimali, nes katalizatorius „vis tiek jau neveikia”.
Faktai: • Net 10-15 metų senumo katalizatoriai išlaiko apie 50-70% savo pradinės konversijos efektyvumo. • Tyrimai rodo, kad vidutinis katalizatorius, net ir po 150,000 km, gali neutralizuoti iki 70% anglies monoksido (CO), 50% angliavandenilių (HC) ir 60% azoto oksidų (NOx). • 20-ies metų katalizatorius, jei nebuvo mechaniškai pažeistas, vis dar gali neutralizuoti apie 40% teršalų. • Katalizatoriaus pašalinimas gali padidinti teršalų emisiją iki 10 kartų, lyginant su net ir pasenusius katalizatorius. • Vienas automobilis be katalizatoriaus išmeta tiek teršalų, kiek 20-30 automobilių su veikiančiais katalizatoriais.
Tiesa ta, kad katalizatoriaus pašalinimas yra ne tik neteisėtas daugelyje šalių, bet ir labai žalingas aplinkai. Jei manote, kad jūsų seno automobilio katalizatorius nebeveikia – atlikite emisijų testą prieš priimdami sprendimą jį keisti ar išimti.
Mitas Nr. 2: „Katalizatorius mažina variklio galią ir didina degalų sąnaudas”
Kodėl tuo tikima: Teorijoje, katalizatorius sukelia papildomą pasipriešinimą išmetimo sistemoje, todėl kai kurie vairuotojai ir mechanikai tiki, kad jo pašalinimas padės sutaupyti degalų ir padidinti variklio galią.
Faktai: • Šiuolaikinių katalizatorių konstrukcija sukuria minimalų pasipriešinimą – mažiau nei 1-2% variklio galios. • Laboratoriniai testai parodė, kad degalų sąnaudų skirtumas tarp automobilio su katalizatoriumi ir be jo yra statistiškai nereikšmingas (mažiau nei 0.5 l/100 km). • Net 1990-ųjų katalizatorių konstrukcija jau buvo optimizuota variklio efektyvumui. • Modifikuotas automobilis be katalizatoriaus dažnai rodo prastesnius rezultatus ilgalaikėje perspektyvoje dėl netinkamų variklio parametrų. • Variklio valdymo sistema, suprojektuota veikti su katalizatoriumi, gali pradėti dirbti neoptimaliai, kai jis pašalinamas.
Praktikoje, daug didesnę įtaką degalų sąnaudoms ir variklio galiai turi tinkama automobilio priežiūra, laiku keičiami filtrai ir kokybiškas kuras nei katalizatoriaus buvimas ar nebuvimas.
Mitas Nr. 3: „Tik nauji katalizatoriai turi vertingų metalų, senuose jų nebelieka”
Kodėl tuo tikima: Daug kas galvoja, kad ilgą laiką naudojami katalizatoriai praranda savo tauriuosius metalus, ir todėl seni katalizatoriai perdirbimui yra beverčiai.
Faktai: • Tyrimai rodo, kad net po 200,000 km katalizatoriuose išlieka apie 85-90% originalaus tauriųjų metalų kiekio. • Platina (Pt), paladis (Pd) ir rodis (Rh) nėra „sudegantys” – jie veikia kaip katalizatoriai, kurie patys procese nedalyvauja. • Senesni (1990-2000 m.) katalizatoriai dažnai turi daugiau tauriųjų metalų nei naujesni modeliai. • Metalo dalelių praradimas vyksta labai lėtai – apie 1-2% per 50,000 km. • Kai kuriose Europos šalyse 20+ metų senumo katalizatoriai perdirbimo rinkoje vertinami iki 30% brangiau nei 5-10 metų senumo.
Įdomus faktas: senoviniai katalizatoriai (1970-1980-ųjų) gali turėti net iki 3-4 kartų daugiau platinos nei šiuolaikiniai, nors jų efektyvumas buvo mažesnis.
Mitas Nr. 4: „Senų katalizatorių perdirbimas teršia aplinką labiau nei jų naudojimas”
Kodėl tuo tikima: Neretai tenka išgirsti argumentą, kad katalizatorių perdirbimo procesas naudoja daug energijos ir chemikalų, todėl esą geriau palikti juos automobiliuose, net jei šie nebenaudojami.
Faktai: • Lyginant CO2 emisijas, vienos tonos tauriųjų metalų gavyba iš pirminių šaltinių (kasyklų) išmeta apie 40,000 kg CO2. • Tos pačios tonos metalų išgavimas perdirbant katalizatorius išmeta tik apie 2,500 kg CO2 – 16 kartų mažiau. • Perdirbimo procesai naudoja 85% mažiau energijos nei pirminė gavyba. • Vienas perdirbtas katalizatorius „sutaupo” iki 15 tonų kasamos žemės, kuri būtų sunaudota metalų gavybai. • Moderniose perdirbimo įmonėse 97% medžiagų yra pilnai perdirbamos, įskaitant keraminius nešiklius.
Be to, katalizatorių perdirbimas mažina platinos grupės metalų (PGM) gavybos poreikį, kuri dažnai vykdoma šalyse su prastais aplinkosauginiais standartais ir prastomis darbuotojų teisėmis.
Mitas Nr. 5: „Katalizatorius – tik Europos Sąjungos užgaida gamintojams”
Kodėl tuo tikima: Kai kurie vairuotojai ir automobilių entuziastai yra įsitikinę, kad katalizatoriai yra tik biurokratinis reikalavimas be realios aplinkosauginės naudos.
Faktai: • Per 40 katalizatorių naudojimo metų, jie sumažino išmetamų teršalų kiekį daugiau nei 99% lyginant su automobiliais be katalizatorių. • Vienas automobilis be katalizatoriaus išmeta tiek pat kenksmingų medžiagų, kiek 20-30 šiuolaikinių automobilių. • JAV Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, katalizatorių diegimas sumažino CO koncentraciją miestuose 70% per paskutiniuosius 30 metų. • Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai sieja katalizatorių įvedimą su reikšmingu kvėpavimo takų ligų sumažėjimu miestuose. • Net Kinija ir Indija pradėjo reikalauti katalizatorių visuose naujuose automobiliuose dėl aiškios jų naudos visuomenės sveikatai.
Katalizatoriai – vienas sėkmingiausių aplinkosauginių sprendimų istorijoje, išgelbėjęs milijonus gyvybių mažinant oro taršą.
Mitas Nr. 6: „Jei automobilis praeina techninę apžiūrą, katalizatorius tikrai veikia”
Kodėl tuo tikima: Daug kas mano, kad jei jų automobilis praeina techninę apžiūrą, vadinasi, katalizatorius veikia optimaliai.
Faktai: • Standartinė techninė apžiūra matuoja tik išmetamų dujų koncentraciją, ne katalizatoriaus konversijos efektyvumą. • Katalizatorius gali veikti tik iš dalies (30-50% efektyvumu) ir vis tiek praeiti techninę apžiūrą. • Kai kurie automobiliai gali laikinai „išlaikyti” testą dėl variklio kompiuterio adaptacijos, nors katalizatorius beveik neveikia. • Tik specializuotos dirbtuvės gali atlikti tikrą katalizatoriaus efektyvumo testą, lyginant teršalų koncentraciją prieš ir po katalizatoriaus. • Moderni OBD-II diagnostika neretai praneša apie katalizatoriaus efektyvumo problemas tik kai jis veikia mažiau nei 60% pajėgumu.
Katalizatoriaus efektyvumo sumažėjimas dažnai vyksta palaipsniui, ir gali būti nepastebėtas eilinės techninės apžiūros metu.
Mitas Nr. 7: „Katalizatoriai nereikalingi moderniuose mažos emisijos varikliuose”
Kodėl tuo tikima: Šiuolaikiniai automobilių varikliai tapo daug efektyvesni, todėl kai kas mano, kad katalizatoriai tapo pertekliniai ir nebereikalingi.
Faktai: • Net efektyviausi šiuolaikiniai vidaus degimo varikliai išmeta kenksmingų angliavandenilių ir azoto oksidų, kuriuos būtina neutralizuoti. • Euro 6d standarto išmetamųjų dujų reikalavimus praktiškai neįmanoma pasiekti be katalizatorių. • Šiuolaikiniai turbininiai varikliai kai kuriais darbo režimais išmeta net daugiau teršalų nei senesni varikliai. • Katalizatoriai šiuolaikiniuose automobiliuose dirba sinergijoje su kitomis emisiją mažinančiomis technologijomis. • Hyper-efektyvūs benzininiai varikliai (pvz., Mazda SKYACTIV-X) vis tiek reikalauja dvigubo katalizatoriaus sistemos.
Faktiškai, modernūs automobiliai ne tik nenusikratė katalizatorių, bet priešingai – naudoja sudėtingesnes katalitines sistemas nei anksčiau.
Mitas Nr. 8: „Katalizatoriai seniems automobiliams – pinigų švaistymas”
Kodėl tuo tikima: Senos transporto priemonės gali būti mažos likutinės vertės, todėl kai kurių nuomone, investicijos į naują katalizatorių yra ekonomiškai nepagrįstos.
Faktai: • Seno automobilio tarša be veikiančio katalizatoriaus gali prilygti 20-30 naujų automobilių taršai. • ES statistika rodo, kad 20% seniausių automobilių sukuria 80% transporto taršos. • Seno automobilio su veikiančiu katalizatoriumi ekologinis pėdsakas dažnai mažesnis nei naujo automobilio gamybos pėdsakas. • Regeneruoti katalizatoriai senesniems automobiliams kainuoja 40-60% pigiau nei nauji. • Daugelyje ES šalių veikia paramos programos, kompensuojančios dalį katalizatorių keitimo kaštų senuose automobiliuose.
Ekologiniu požiūriu, seno automobilio naudojimas su veikiančiu katalizatoriumi dažnai yra labiau aplinkai draugiškas sprendimas nei jo keitimas nauju.
Mitas Nr. 9: „Katalizatorius reikia keisti kas 100,000 km”
Kodėl tuo tikima: Automobilių gamintojų literatūroje kartais minimas 100,000 km riboženklis, kurį daugelis interpretuoja kaip katalizatoriaus tarnavimo laiką.
Faktai: • Šiuolaikiniai katalizatoriai projektuojami tarnauti visą automobilio eksploatacijos laiką (15+ metų). • Tyrimai rodo, kad tinkamai prižiūrimi katalizatoriai išlaiko 80%+ efektyvumo net po 200,000 km. • Pagrindinės katalizatorių gedimo priežastys yra ne nusidėvėjimas, o mechaniniai pažeidimai, teršalai arba netinkama variklio priežiūra. • Kai kurie premium klasės automobilių katalizatoriai išlaiko aukštą efektyvumą net po 300,000-400,000 km. • Daugelis gamintojų teikia 8-10 metų garantiją emisiją kontroliuojančioms sistemoms, įskaitant katalizatorius.
Iš tiesų, katalizatorius turėtų būti keičiamas tik kai jis sugenda arba tampa neefektyvus, ne pagal iš anksto nustatytą kilometražą.
Mitas Nr. 10: „Atšaukus automobilį, galima pašalinti katalizatorių”
Kodėl tuo tikima: Dalis automobilių entuziastų mano, kad jei automobilis nebėra registruotas ar nebenaudojamas viešajame kelyje, galima legaliai išimti jo katalizatorių.
Faktai: • Daugelyje ES šalių katalizatoriaus pašalinimas yra neteisėtas net jei automobilis nenaudojamas viešuosiuose keliuose. • Atliekų tvarkymo įstatymai reikalauja, kad automobilių dalys būtų tinkamai perdirbtos, o ne išmetamos. • Išimtas katalizatorius klasifikuojamas kaip pavojinga atlieka dėl jame esančių medžiagų. • Net lenktynėms skirti automobiliai daugelyje šalių privalo turėti emisijas mažinančias sistemas. • Katalizatoriaus neteisėtas pašalinimas gali užtraukti baudas iki kelių tūkstančių eurų.
Taisyklė paprasta: jei automobilis turi katalizatorių, jis turėtų būti išlaikytas, kol transporto priemonė perduodama oficialiam utilizavimo centrui.
Mitas Nr. 11: „Seni dyzeliniai automobiliai niekada neturėjo katalizatorių”
Kodėl tuo tikima: Plačiai paplitusi nuomonė, kad seni dyzeliniai automobiliai buvo gaminami be katalizatorių.
Faktai: • Nuo 1990-ųjų vidurio, dauguma dyzelinių automobilių Europoje buvo gaminami su oksidaciniais katalizatoriais. • Dyzeliniai oksidaciniai katalizatoriai (DOC) efektyviai mažina anglies monoksidą ir nesudegusių angliavandenilių kiekį. • Senesni dyzeliniai katalizatoriai turi reikšmingus platinos kiekius – dažnai daugiau nei benzininiuose ekvivalentuose. • Euro 2 standarto (nuo 1996 m.) dyzeliniai automobiliai jau turėjo integruotas emisijų kontrolės sistemas. • Daugelis „katalizatorių neturinčių” senų dyzelinių automobilių iš tiesų turi oksidacinius katalizatorius, kurie atrodo skirtingai nei benzininių automobilių.
Dyzelinių automobilių katalizatoriai tiesiog skiriasi nuo benzininių – jie optimizuoti skirtingiems teršalams neutralizuoti, bet vis tiek atlieka svarbų vaidmenį mažinant taršą.
Mitas Nr. 12: „Katalizatorių perdirbimas – tik platinos ištraukimas”
Kodėl tuo tikima: Dažnai manoma, kad katalizatorių perdirbimas orientuotas tik į tauriųjų metalų išgavimą, o visa kita išmetama.
Faktai: • Šiuolaikiniuose perdirbimo procesuose atgaunama ne tik platina, paladis ir rodis, bet ir kiti vertingi metalai. • Katalizatoriaus keraminis nešiklis perdirbamas į statybines medžiagas arba naujus keraminius produktus. • Metalinis katalizatoriaus korpusas pilnai perdirbamas į naują plieną. • Katalizatoriaus izoliaciniai sluoksniai naudojami energijos gamyboje. • Modernūs perdirbimo fabrikai pasiekia beveik 100% medžiagų panaudojimą.
Perdirbimas – tai kompleksinis procesas, kuriame siekiama maksimaliai panaudoti visas medžiagas, ne tik brangiausiąsias.
Aplinkosauginė nauda: skaičiai, kurie nustebins
• Vienas veikiantis katalizatorius per metus neutralizuoja apie 1.5-2 tonas anglies monoksido (CO). • Per vidutinę 15 metų tarnavimo trukmę, vienas katalizatorius neutralizuoja tiek teršalų, kiek absorbuoja apie 300 suaugusių medžių. • Nuo jų įvedimo 1975 metais, katalizatoriai sumažino pasaulinę transporto taršą 98%. • Europos Aplinkos Agentūros duomenimis, katalizatorių diegimas padėjo išvengti daugiau nei 40,000 priešlaikinių mirčių per metus vien ES teritorijoje. • Katalizatorių perdirbimas kasmet „išsaugo” daugiau nei 100 tonų platinos grupės metalų, kurie kitu atveju turėtų būti išgauti kasybos būdu.
Ar verta išlaikyti katalizatorių senajame automobilyje?
Atsakymas yra nedviprasmiškas – taip! Net senas ir dalinai paveiktas katalizatorius atlieka svarbų darbą mažinant transporto taršą. O kai automobilis pasiekia savo eksploatacijos pabaigą, tinkamai perdirbtas katalizatorius ne tik sumažina aplinkos taršą, bet ir taupo vertingus gamtos išteklius.
Tad kitą kartą, kai išgirsite patarimus „išpjauti tą nenaudingą katalizatorių”, prisiminkite tikruosius faktus – ši maža, bet galinga detalė atlieka milžinišką darbą saugant mūsų visų sveikatą ir aplinką.
P.S. Jei turite katalizatorių, kurio nebenaudojate, nepamirškite jo priduoti į oficialias perdirbimo vietas – tai ne tik aplinkosauginis sprendimas, bet dažnai ir finansiškai naudingas, nes už senus katalizatorius mokamos konkurencingos kainos.